šešbaudys

šešbaudỹs sm. (4) J.Jabl, šešbaũdis (2) 1. pažandės liauka; plg. 1 šašbaudys 1: Vaikui pakilo šešbaũdžiai Šlv. 2. pažandžių liaukų guzas: Šešbaũdžiai ant kaklo brązga, kaip ranka braukai J. Neik laukan – šešbaũdžiai užpuls Šlv. Šešbaũdžiai atsiranda iš išgąsčio Kair.